atvirtėlis

atvir̃tėlis, -ė smob. (1) 1. Š kas atvirsta, atsiverčia, pasidaro toks kaip buvo. 2. perėjęs į kitą tikėjimą ar priėmęs kitas pažiūras, atsivertėlis: Gyveno pas draugą kuršėniškį lietuvį atvirtėlį Vaižg.